Jei gamta paremta harmonija ir balansu, vadinasi to siekimas turėtų būti teisingu tikslu ir kryptimi. Kuo daugiau harmonijos, tuo daugiau naudos abiems pusėms, tuo mažiau problemų ir konfliktų. O mes juk norime gyventi ramiai ir be problemų? Norint nesugriauti balanso reikėtų: 
• vartoti daugiau tų medžiagų, kurios greičiau atsistato.
• mažiau vartoti ilgai atsistatančius išteklius ir didinti jų atstatymą.

Statant namus ir tvarkant aplinką šalia jų naudojame įvairiausias medžiagas: akmenį, smėlį, betoną, cementą, įvairius metalus, stiklą, keramiką, įvairią medieną, plastiko gaminius, dažus ir kitas medžiagas.

Nepaisant to, kad ši aplinka yra mūsų nuosavybė, mes turime paisyti gamtos "įstatymų", nes ji nyksta ir keičiasi išimant iš jos ilgai atsistatančius resursus. O nykstant biologinei įvairovei mūsų nuosavybė tampa bevertė. Gamta nesupranta, kas yra nuosavybė. Ar ilgai pagyventumėme prašmatniuose rūmuose dykumoje ar stepėje? Gyventi galima, tačiau jei žmogus naudoja daugiau nei duoda šitaip pažeisdamas gamtos balansą, didėja kaina, kurią sumoka ne tik gamta, bet ir pats žmogus. Juk norime tausoti savo išteklius (laiką, pinigus) ir tuo pačiu gauti tiek pat. Taigi darykime tai ir dėl savęs, ir dėl gamtos, tik taip laimėsime visi.